- smuikius
- smuĩkius, -ė smob. (2) NdŽ žr. smuikininkas: 1. Alksnupėnuos buvo apie metus 1830 smuikius, šauniai nusigėręs vyras BsV338. 2. NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
smuikius
Look at other dictionaries:
burškinti — bùrškinti, ina, ino 1. tr. Šmn, [K] purtyti, krėsti: Jis įlipė obelin ir bùrškina, o aš renku obuolius Kkl. Nebùrškink žalių obuolių Kp. Vaikai obuolius baigia nuo obelies bùrškinti Š. 2. refl. ūžti, burgzti: Rudenį, pavasarį i bùrškinas… … Dictionary of the Lithuanian Language
